P.Coelho sakė - gyvenimas sudėtas ne iš troškimų, o iš visų mūsų poelgių.
Gyventi, reiškia veikti. Ir mąstyti. Ir rašyti.
-
Užrašai / Apie Dialogą / Komunikacija ir sąžinė

Komunikacija ir sąžinė

2012-03-01
Tiek daug visi kalbame apie bendravimą, komunikaciją, dialogą ... Kalbame apie tai, kad turime išmokti klausytis, vienas kitą išgirsti ... Einame į seminarus, skaitome knygas, mokomės. Ir vis tiek niekas nesikeičia.

Ir vis tiek kyla nesusipratimai, nesusišnekėjimai, problemos. O mes vis konstatuojame  komunikacijos trūkumas, nesusišnekėjimas.

Nes mums vis atrodo, kad reikia kitus įtikinti savo teisumu, reikia priversti juos patikėti tiesa (juk man atrodo, kad aš ją žinau).

O jei pažiūrėtume kitu kampu? Jei pasakytume sau, kad bet koks bendravimas turi būti sąžiningas? Na, tai aišku ... Ar kada nors susimąstėte, ką tai reiškia? Ir kur prasideda sąžinė?

Tiesą sakant, sąžiningas bendravimas prasideda tada, kai bendraujame su savimi. Tai reiškia, kad mano atsakymai ir mano reakcija ateina iš mano vidaus. Atsakymas yra teisingas pagal mano vidinį sąžinės matą, o ne pagal tai, kokią reakciją sukels mano atsakymas. Sąžiningo bendravimo nebus tol, kol aš nesuprasiu, kas yra tiesa ir kas yra teisinga man pačiam. Nesąžiningai pasakytas taip” yra ne” sau pačiam.

Tai labai nelengva. Nes mes tiek išmokome būti malonūs kitiems, taip stengiamės išgirsti, ką sako kiti, kad visai nebesinaudojame savo vidiniu sąžinės balsu. O jis visada prabyla pačiomis įvairiausiomis formomis  bloga savijauta, nepasitenkinimu, pykčiu.

Bet jei nuspręstumėte save stebėti ir elgtis pagal savo sąžinės matą, pastebėtumėte, kad tampate savimi ir kad galima sėkmingai toliau dirbti, gyventi, bendrauti netgi sakant ne”.

Aiškus, atviras, sąžiningas bendravimas atkuria ir didina pasitikėjimą. Ir problemos, kurios kyla aplink ir kurių priežastimi laikome komunikaciją, iš tikrųjų yra ne komunikacijos, o pasitikėjimo nebuvimo problemos.

Jas spręsti turime pradėdami nuo savęs ir savo sąžinės klausymosi.