P.Coelho sakė - gyvenimas sudėtas ne iš troškimų, o iš visų mūsų poelgių.
Gyventi, reiškia veikti. Ir mąstyti. Ir rašyti.
-
Kuo užsiimame: / Mentorystė / Kliento atsiliepimai

Kliento atsiliepimai

Mentorystės įgūdžiai padės įmonėms dirbti efektyviau

Akvilė KUPČINSKAITĖ (Rinkos aikštė, 2015 04 11)


AB Krekenavos agrofirmos bei ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ darbuotojai keturis mėnesius savo darbo vietose praktiškai lavino mentorystės įgūdžius. „Mentorystė – būdas per patirtį įgytas profesines žinias perduoti mažiau patyrusiam darbuotojui. Lietuvoje galime stebėti mentorystės aušrą, tačiau po kelerių metų stiprų šių įgūdžių poreikį pajus didelė dalis šalies įmonių“, – sakė mokymus vedusi lektorė Eglė Daunienė.

Kad patirtis neišeitų su darbuotoju

„Dauguma Lietuvos įmonių susikūrė šaliai atgavus nepriklausomybę. Taigi joms apie 25-erius metus. Nuo įsikūrimo šiose įmonėse dirbantys žmonės jau yra sukaupę didelę patirtį, tačiau kol kas nebuvo to laiko, kad prisireiktų žinias perduoti. Tad lietuviai darbuotojo sukauptos kompetencijos nelaiko didele vertybe. Ilgainiui tokie darbuotojai pradės vienas po kito eiti į pensiją arba geri specialistai gali nuspręsti dirbti kitur. Su žmogumi pasitrauks ir jo žinios. Kaip tos patirties neprarasti? Tada mentorystės įgūdžiai taps svarbūs, nes būtent jie padės išlaikyti darbuotojo sukauptą patirtį įmonėje“, – inovatyvų metodą aiškino lektorė.

Mokosi atrasdami

Pasak E. Daunienės, yra dviejų rūšių žinios: pirmosios – surašytos knygose ir lengvai perduodamos, antrosios – unikalios, sukauptos žmogaus.

„Tai darbuotojo kompetencija, kuria remdamasis jis žino, kaip esant tam tikrai situacijai geriausia elgtis. Inžinieriumi netampi universitete. Juo tampi, kai projektuoji, bandai. Tikras ekspertas priėjęs prie automobilio ir pasiklausęs, kaip šis dirba, gali įvardyti gedimą iš garso. Kaip tokias žinias tiksliai užrašyti? Gali tik išmokyti pajausti. Žinoma, turi gebėti mokyti. Mentorystė – kai ne nurodai konkrečius žingsnius, o užduodamas išmintingus klausimus mokai mąstyti taip, kad mažiau patyręs žmogus savarankiškai rastų kelią prie tinkamo sprendimo. Būtent pats atrasdamas jis pasiima labiau patyrusio darbuotojo kompetenciją.

Mokant įprastu būdu – nurodinėjant, pabunda natūralus žmogaus noras priešintis. Juk nemėgstame būti mokomi. Tai panašu į situaciją, kai tėvai paauglius moko gyvenimo. Vaikai nenori klausytis, nori patirti ir išmokti patys. Tas noras atrasti pačiam – natūralus. Tuo mentorystė ir vadovaujasi“, – inovatyvių mokymų filosofiją aiškino E. Daunienė.

Visas žinias taikė praktikoje

Mokymuose dalyvavo 29 AB Krekenavos agrofirmos ir ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ darbuotojai: 10 mentorių – mokytojų – ir 19 jų protežė – mokinių. Mentoriais tapo mokymuose dalyvauti norėję – motyvuoti, ir tinkami pagal profesinius gebėjimus bei asmenines savybes darbuotojai: komunikabilūs, kantrūs, jautrūs, mokantys gerbti kitą žmogų. Taip pat jie turėjo užpildyti klausimyną, padėjusį objektyviai įvertinti darbuotojo tinkamumą tapti mentoriumi. Kiekvienam mentoriui buvo priskirti du protežė, su kuriais dirbdamas jis taikė žinias.

„Protežė turėjo atlikti konkrečius įmonei reikalingus darbus. Mentorius negalėjo konkrečiai sakyti, ką daryti. Jo užduotis – klausti taip, kad darbuotojas pats ateitų prie tinkamo sprendimo. Tada protežė pajunta, kad jo nuomonė yra svarbi, drąsiai mąsto, išsako idėjas, pats keliauja prie tinkamo sprendimo, jį randa taip perimdamas patirtį, ūgtelėdamas kaip darbuotojas, o drauge ir kaip žmogus, – apie mokymo metodą pasakojo lektorė. – Mentoriai turėjo atrasti savo gebėjimą mokyti gerbiant ir pažadinant protežė viduje esantį atradėją. O tuos atradėjus turime kiekvienas. Tik gyvenimas dažnai juos nutildo ar numarina. Mat kažkodėl įsikalame į galvą, jog saugiau pasiimti tai, ką jau visi darė – kopijuoti. Taigi mentoriai mokėsi užduoti tinkamus klausimus, mokėsi klausytis taip, kad protežė jiems kuo daugiau papasakotų.“

Darbuotojai: „Nauda didelė“

Mentoriumi tapęs Dešrų skyriaus technologas Arūnas Markauskas nedvejoja mokymų nauda: „Daugiausia teko dirbti su savimi. Man, kaip skyriaus vadovui, buvo labai pravartu pamatyti galimus kitokius vadovavimo bei darbo su žmonėmis principus. Taip dirbant tobulėji pats, yra ugdomas darbuotojas, o tada stiprėja ir visa komanda. Mokymų metu įgytas žinias ketinu taikyti kasdien.“

Protežė Mėsos pakavimo skyriaus meistras Paulius Dauknys sakė įgijęs svarbios patirties bei gerokai pasistūmėjęs spręsdamas dar iki mokymų jam labai rūpėjusį darbinį klausimą.

„Per mokymus dirbau su tema „Mėsos pakavimo skyriaus ergonomika: esama padėtis ir ateities perspektyvos“. Kitaip tariant, kaip mūsų skyriuje patobulinti darbo vietas, kad žmogui būtų patogiau ir lengviau dirbti. Apibendrinęs visus savo pastebėjimus bei siūlymus paruošiau pristatymą. Keturi mokymų mėnesiai buvo labai naudingi. Tačiau jei mokymų ir nebūtų buvę, vis tiek būčiau stengęsis pagerinti darbo sąlygas. Man tai buvo aktualu.“

Dirba efektyviau

Mokymuose dalyvavusių įmonių Personalo skyriaus direktorė Virginija Ragauskienė pastebėjo, kad darbuotojams praktiškai lavinant mentorystės įgūdžius bendrovių darbo procesai tapo efektyvesni.

„Prasiplėtė darbuotojų matymo laukas. Jie išėjo iš savo darbinės pozicijos – dirba su kitais skyriais, nors, atsižvelgiant į jų pareigas, tai nėra privaloma. Pavyzdžiui: Dešrų skyriaus meistrė turėjo išanalizuoti prekybos centrų dešrų asortimentą ir gaminamą asortimentą pagal pelningumą. Atliekant užduotį teko kreiptis į Rinkodaros skyrių, taip pat atlikti asortimento analizę prekybos centruose; Terminio skyriaus meistrui reikėjo sukurti gaminių asortimento katalogą. Jam teko bendradarbiauti su Pakavimo bei Realizacijos ir ženklinimo skyriais. Mokymų metu atliktos praktinės užduotys atnešė apčiuopiamos naudos įmonėms“, – džiaugėsi V. Ragauskienė.

Mokėsi sparčiai

E. Daunienė atskleidė, jog su AB Krekenavos agrofirmos bei ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ darbuotojais dirbti nebuvo sudėtinga: „Atvykusi vesti mokymų radau labai smalsius, imlius žmones. Pamačiau, kad jiems iš tiesų rūpi jų darbas ir aplink esantieji. Pažadinti tų darbuotojų viduje snaudžiančius mentorius – mokytojus – pavyko lengvai.

Jei įvaldai mentorystę ir į visus žmones pradedi žiūrėti kaip į atradėjus, imi kitaip su jais dirbti. Aplinka natūraliai pradeda keistis, nes tie žmonės irgi kitaip dirba. Reikia mažiau kontroliuoti, tikrinti. Mat tavo tikėjimą darbuotojas jaučia. Tada jis pradeda augti, tampa savarankiškesnis ir drąsesnis.“

„Po mokymų kalbėjausi su darbuotojais. Jie pasakojo apie pasikeitusius tarpusavio santykius. Darbuotojai ėmė labiau girdėti, išklausyti vieni kitus. Tai padeda išvengti nesusipratimų, konfliktų bei neigiamų emocijų audrų darbe. Vadinasi, nelieka kliūčių klausimus spręsti greitai ir dirbti produktyviai“, – apie mentorystės nešamus teigiamus pokyčius kalbėjo lektorė.

Tikisi sumažinti darbuotojų kaitą

V. Ragauskienė tikisi, jog darbuotojų įsisavintos mentorystės žinios padės sumažinti ir personalo kaitą: „Yra žmonių, kurie palieka bendrovę, nes karjera nesiklosto, kaip jie viliasi. Tikimės, jog pradėti ugdyti mentoriai sugebės pastebėti tokius darbuotojus, atras ir lavins tas jų savybes, kurios padėtų tapti savo srities lyderiais.“