P.Coelho sakė - gyvenimas sudėtas ne iš troškimų, o iš visų mūsų poelgių.
Gyventi, reiškia veikti. Ir mąstyti. Ir rašyti.
-
Užrašai / Apie Dialogą / Informacija

Informacija

2012-03-01
Yra toks lyg ir visai nekaltas organizacijos valdymo įrankis – organizacinės struktūros schema (pirmą kartą vadyboje ją panaudojo D.C. McCallum, gimęs 1815 m. ir vadovavęs geležinkelių tiesimo kompanijai Amerikoje). Visos organizacijos tokią schemą paprastai turi. Šis vadybos įrankis, kuriuo siekiama paaiškinti, kas sudaro organizaciją, pradėtas naudoti prieš 150 m.

Ar žinot, kokia didžiausia jos žala?

Mes įtikėjome ir laikome savaime suprantamu, kad informacija organizacijoje turi tekėti tokia pačia schema, kaip šis piešinukas, t.y. vieno skyriaus darbuotojas negali kalbėtis su kito skyriaus darbuotoju be vadovo žinios, o jei reikalas susijęs su skirtingais departamentais, tai be jų vadovų leidimo kalbėtis draudžiama. Tokiu lyg ir visai nekaltu būdu informacijos judėjimui palengvinti" įtaisome sugedusį telefoną” (jei prisimenate dar tą vaikišką žaidimą), o tada stebimės, kodėl tiek daug problemų viduje niekaip neišsisprendžia. Bet jos ir negali išsispręsti, nes sprendžia ne tie, kurie ta problema gyvena ir kuriems ji labiausiai rūpi, o tie, kuriems suteikti antpečiai”. Taip atimame iš žmonių pasitikėjimą savo jėgomis ir atsakomybę.

Sveika organizacija turi turėti vidinę savaiminio klaidų taisymo sistemą, kurioje vyktų nuolatinis bendravimas. Nes klaidos yra paslėpti turtai, naujos galimybės. Nes mokomės mes iš klaidų. O mokymuisi priešinga sistema yra pabėgimo” sistema, kurioje klaidos yra fiksuojamos, sudedamos į aplankus ir ilgai bei nuobodžiai stumdomos (vadinant tai problemų sprendimu).

Jei norime bendrumo jausmo organizacijoje, nuimkime apribojimus vidiniam bendravimui ir įveskite informacijos laisvės taisyklę – kiekvienas žmogus organizacijoje gali laisvai kalbėtis su bet kuo tam, kad galėtų išspręsti darbinį klausimą ir kaip galima geriau padarytų savo darbą.

Laisvos informacijos taisyklė reikalauja vadovų pasitikėjimo savo darbuotojais ir savo vaidmens permąstymo. Organizacijų valdymo teorijose dažnai sakoma, kad vadovo pareiga yra užkirsti kelią rizikai. Tačiau vadovo pareiga yra ne rizikas valdyti, o užtikrinti, kad žmonės išsiugdytų gebėjimą klaidų ir problemų atvejais konstruktyviai ir greitai patys rasti sprendimus. O pagrindinė vadovo užduotis yra sukurti tokią kūrybingą ir saugią aplinką, kurioje žmonės galėtų tai daryti nebijodami.